viškum

vìškum adv. LD133; KŽ žr. 2 viškai: 1. Sl, PnmR, Č, Skp, Adm, Slm, Alz, Sml Man vìškum neroda eit gultų JT457. Ai, aš vìškum nebenoriu tam mieste gyvent Kvt. Nebenoriu valgyt vìškum – skūra maskatavo, sudžiūvau Šmn. Pirkta duona vìškum neskalsi Rk. Šienas jau vìškum sausas, galiam vežt Sb. Vìškum negražus berniokas Užp. Nekoks jis vyras, vìškum vaikėzėlis Kp. Nebe vìškum jaunos, ale an senàs dar nėr ko dėt Kp. Buvo dveji namai: vieni nesavi, o kiti vìškum svetimi Všn. Lelijos jau reikia mokėt ir pasodint, ir prižiūrėt, ne vìškum teip, kad jau įkišei ir auga Kp. Kokia obelytė buvo, ir to apsusus vìškum Krs. O teip tai čia nieko, nė jokio medžio nebuvo vìškum, tiktai gryčelė ir daržinė buvo Kpr. Kaimai dabar vìškum išdraskytūs Brž. Kelnios suplyšo vìškum, užpakalis nuogas Pnd. Jam mergos vìškum nereikia, tik dėl pasogos Pnd. Imdavo, kad ir negraži vìškum, žiūrėk, nesvarbu, tik to pinigo [jei yra], pasogas didelis Ps. Nutilau jau vìškum LKT291 (Ppl). Staugimas ėjo artyn ir artyn, o kai viškum priartėjo, durys pačios atsidarė ir vidun inbildėjo žmogaus galva LTR(Dkk). 2. Ar tu jau vìškum išvažiuoji? Zr.